- trinagė
- trìnagė sf. (1) NdŽ, trinãgė (2) NdŽ, JT114, Všn 1. Brs žr. 1 trinagis 1: Tik šiaudus kabino su gelžine šake, su medinėms trinãgėms grūdus kasė End. 2. žr. 1 trinagis 5: Pastatyk in trinãgės puodą ir virk vakarienę Arm. 3. žr. 1 trikojis 2: Atnešk trinagę – pastatysme duonkepę Kp. 4. Všn žr. 1 trikojis 5. 5. žr. 1 trinagis 6: Trinagès daug nuo ko verdam Ad. Sako, labai gerai trinãgių arbota Ad.
Dictionary of the Lithuanian Language.